„Nesvarbu, ar jūs tikrai norite būti žurnalistais, ar ne, - sakė LŽS pirmininkas D.Radzevičius, - svarbu, kad išmokote bendrauti, ieškoti informacijos, ją pateikti publikai, radote draugų, tapote drąsesni. Nes šiaip žurnalisto darbas yra sunkus ir tėvai nebuvo labai laimingi mano pasirinkimu.”   

„Tai tiesiog nerealu, kaip jūs sugebėjote parengti vaikams tokią plačią ir įdomią programą, jie tiesiog svaigo grįžę namo nuo įspūdžių, - dėkojo vadovei mamos. – Ir mums pavydu, galbūt ir mes norėtume ekskursijų į televizijas, redakcijas, spaustuves.”

Iš tiesų, stovyklos vadovė – dvidešimt metų besidarbuojanti žurnalistikoje Jurgita Jurevičienė – pati nesitikėjo tokio kolegų palaikymo ir vaikų entuziazmo. Būtent vaikų, nes į studiją atėjo septynerių, aštuonerių metų mažiukai. Vyriausiems – tik 15 metų, bet pagrindinis „arsenalas” 11-13 metų paaugliai, kuriems buvo smalsu viską išbandyti patiems. Ir net patys jauniausieji čia stengėsi „tapti” žurnalistais – fotografavo, ėmė diktofoną į rankąs, mokėsi rašyti tekstus kompiuteryje, galvojo klausimus, ėmė interviu. Mykolas pats sugalvojo klausimus ir filmavimo metu kuo ramiausiai pateikė juos fotografui. Daugelis kalbintų pašnekovų buvo gerokai nustebinti ir prisipažino pirmą kartą gyvenime matantys tokius jaunus žurnalistus…

Tiesa, montuoti filmuotą medžiagą išdrįso tik penkiolikmetė Gabrielė Oržekauskaitė. Su kameromis labiausiai susidraugavo trylikametė Gintarė Rukšėnaitė bei vienuolikmetis Adomas Gaivenis. O jo bendraamžis Ernestas Valionis iš karto pareiškė: „Būsiu žurnalistu” ir nuo pat pirmos dienos ėmėsi vadovauti viskam. Režisavo, ėmė interviu, ruošė prezentacijas, iki vėlumos užsibūdavo dažais dvelktelėjusioje gimnazijoje. Visur spėjo ir sesės dvynės Morta bei Marija Šlapikaitės – fotografavo, rašė, ėmė interviu, o prieš eidamos namo rūpestingai sutvarkydavo laikinąją studijos būstinę - Raudondvario gimnazijos skaityklą (ačiū skaityklos vedėjai Eglei už kantrybę). Beje, Žurnalistikos studija buvo nepakartojama ne tik plačiais užmojais, bet ir…trejomis dvynukų poromis. Minėtos Morta ir Marija, Skaistė ir Aistė, Jokūbas ir Mykolas labai panašūs, tad vizitinės po kaklu – tinkamiausia išeitis.

Per dvi savaites RED STUDIO nariai spėjo apsilankyti Lietuvos radijo ir televizijos studijoje Kaune, ,,Init” televizijoje, ,,Kauno dienos” ir ,,Ūkininko patarėjo” redakcijose, „Spindulio” spaustuvėje bei knygų saugykloje. Žurnalistų namuose šurmulinga kompanija buvo šiltai sutikta Lietuvos Žurnalistų sąjungos Kauno sk. pirmininko Vido Mačiulio, kuris mielai dalijosi prisiminimais, pavaišino visus prie didžiojo stalo ir net paskolino trikojį filmavimui. Čia buvo pakalbintos  LRT radijo žurnalistė Agnė Kairiūnaitė bei agentūros ELTA korespondentė Birutė Mačienė. 

Studijos nariai neužmiršo pasidomėti ir tuo, kas vyksta savame miestelyje. Raudondvario kultūros centro Dramos studijos „Išgelbėti” premjeros išvakarėse (pagal F.Kafkos „Metamorfozę”) kalbinti režisierė Lina Žekonienė bei aktoriai Laura Bakšytė ir kt. Belaukiant Dainų šventės vaikams rūpėjo pafilmuoti ir Kultūros centro direktorę Jolantą Zizienę.

Apie interneto puslapį ,,kasvykstakaune.lt” buvo iškamantinėtas jo įkūrėjas ir vadovas Vaidas Pilkauskas, raudondvarietė Gabrielė Karnilaitė pasakojo apie mažai žinomą naujųjų medijų meną, naudingais patarimais dalijosi fotografas Algimantas Barzdžius (beje, atvežęs savo fotografijų parodą apie įspūdžius Paryžiuje). O  „Šeimininkės” žurnalistė Daiva Budrienė, rengianti straipsnį apei Raudondvariečių bendruomenės dėka gimusią stovyklą, bandė provokuoti jaunuosius žurnalistus filmavimo metu. Ar jai pasisekė? Sekite www.raudondvaris.lt bei FB paskyros naujienas.

Ar lemta Žurnalistikos studijai gyvuoti toliau? Laikas ir visagalis internetas parodys…

RED STUDIO narių nuotraukos  

• Atgal
• Sekantis