Į dainuojančią, šokančią, grojančią Lietuvą įsiliejo keturi Raudondvario kultūros centro meno mėgėjų kolektyvai. Visus juos į Dainų šventę išlydėjo Raudondvario seniūnė Daiva Bulotienė linkėdama kuo didžiausios sėkmės, geros nuotaikos, gražių akimirkų. Tuo tarpu Kauno rajono savivaldybės darbuotojai palinkėjo gražiai atstovauti Kauno rajoną ir gerų emocijų.

Liepos 3 d. 22 val. Vilniaus kalnų parke Ansamblių vakare „Krantai Nemunėlio“ grojo kapela „Raudonpilis“ (vadovė Violeta Polianskienė). Ansamblių vakaro teatralizuotas koncertas buvo tarsi kelionė per Lietuvą, aplankant visus etnografinius regionus – Aukštaitiją, Dzūkiją, Suvalkiją, Žemaitiją, Klaipėdos kraštą  –  ir kiekvienam skiriant atskirą koncerto dalį. Tūkstančius metų nepakitusiais vardais ir simboliais į visų atmintį pasibeldė protėviai – prūsai, sūduviai, jotvingiai, kuršiai, sėliai. Trys tūkstančiai dalyvių – dainų ir šokių, liaudies instrumentų ansambliai bei orkestrai, liaudiškos muzikos kapelos – sukūrė nuostabų reginį, atspindintį lietuvių kultūrinę įvairovę ir savitumą – dainų, tarmių, kostiumų, muzikos instrumentų, šokių ir žaidimų. Visa tai vykso sakralioje vietoje, ten, kur prasidėjo Lietuvos valstybė – mūsų namai.

Liepos 4 d. Folkloro dienoje „Laimužės lemta“, Bernardinų sode, pasirodė folklorinis ansamblis „Piliarožė“(vadovas Algirdas Svidinskas). Baltų deivė Laima – žmogaus likimo lėmėja ir moterų globėja. Dar ir šiandien, linkėdami laimės, savo dukterims duodame Laimos vardą. Kolektyvas apjuosęs upę prie Vilnelės paskelbė „Laimės juostos“ pradžią. Vėliau, skambant skudučių sutartinei, archeologiniais rūbais pasipuošę „Piliarožė“ su dar penkiais kolektyvais suformavo ratą aplink aukurą. Vadovui Algirdui Svidinskui teko nelengva užduotis užvesti vyrų dainą „Oi lunkela lunkela“. Kolektyvas neliko nepastebėtas – Kinijos televizija kalbino šentės dalyvius.

Folkloro dieną įvairius laimės pavidalus atpažinti Bernardinų sodo bei Gedimino kalno papėdės scenose, kiemeliuose koncertais, mokymais, pokalbiais, žaidimais kvietė per keturis tūkstančius renginio dalyvių: folkloro ansambliai, dainininkai, muzikantai, pasakotojai, liaudies meno ir amatų meistrai, tradicinių valgių gamintojai, papročių, sveikatos žinių saugotojai ir kiti.

Prisiminėme ar pasimokėme, kaip prišaukti laimę ir neišleisti jos iš rankų, kaip sulaukti sėkmės asmeniniame gyvenime, šeimoje, ūkyje, kaip pasitikti gimstantį vaiką, kaip elgtis per vedybų, įkurtuvių apeigas, kokių papročių laikytis metinių švenčių laiku, kad išsaugotume gerovę ir išvengtume nelaimių. Laimės užteko kiekvienam – moterims ir vyrams, vaikams ir jaunimui, dalyviams ir žiūrovams.

Liepos 5 d. 12 ir 21 val. Lietuvos futbolo federacijos stadione, šokių dienoje „Sodauto“ šoko liaudiškų šokių kolektyvas „Vėjo malūnėlis“ (vadovė Jolanta Zizienė). Šokių dienos sumanymas – susieti šventę su etniniais simboliais, įprasminančiais pasaulį, šeimą, kaip valstybės pamatą, per vienos lietuvių šeimos gyvenimo istoriją pažvelgti į savo šalies dabartį, visos tautos būtį. Lietuvių tautosakoje su žmogaus gyvenimu ir viso pasaulio sandara neretai siejamas sodas. Jį reikia sodinti, prižiūrėti, puoselėti – kaip ir šeimą, namus, tad Šokių dienos temai atskleisti pasirinktas „Sodauto“ pavadinimas.

Šią idėją penkių dalių programoje šokių kompozicijomis įprasmino per aštuoni tūkstančiai visų kartų Lietuvos ir užsienio lietuvių šokėjų: vaikai su senoliais suko ratelius, jaunimas šelmiškai dūko ir šoko besimezgančių jausmų šokius, vyresni kūrė šeimą, statė namus ir tarsi žalią ąžuolyną augino savo vaikus, o užėjus negandai saugojo šeimos židinį.

„Vėjo malūnėlio“ jaunuoliai repetavo visą savaitę, kad galėtų pasirodyti dvejuose koncertuose: rytiniame ir vakariniame. Po šventės džiūgaudami šokėjai limuzinu apvažiavo naktinį Vilniaus miestą, niekaip negalėdami nuslėpti savo pakilios nuotaikos. Kitą dieną kolektyvui suteikta garbė dalyvauti eisenoje nuo Vilniaus katedros aikštės iki Vingio parko ir nešti Kauno rajono seniūnijų, savivaldybės vėliavą bei herbą.

Liepos 6 d.18 val. Vingio parke, Dainų dienoje „Čia – mano namai“ dainavo Raudondvario mišrus choras „Svajonė“ (vadovė Renata Mišeikienė). Daina lietuviui – įgimta savastis. Paprasta ir sudėtinga – visokia. Ir Dainų dienos dainos visokios. Vingio parko estradoje aidėjo gražiausi visų laikų kūriniai chorui – nuo klasikinių iki modernių harmonijų ir šiuolaikinių ritmų, senosios liaudies dainos, harmonizuotos pagal Vakarų Europos klasikinės harmonijos kanonus, kūriniai a cappella – visa, kas neatsiejama nuo Dainų dienos ištakų. Vienu kvėpavimu dainavo per dvylika tūkstančių įvairaus amžiaus choristų iš 350 kolektyvų. Jiems pritarė pučiamųjų instrumentų orkestrai, kiti atlikėjai. Pritarė ir klausytojai. Drauge traukė dainas, kurias brangina, su kuriomis užaugo – čia, kur mūsų namai.

Dainų šventės akimirkos

• Atgal
• Sekantis