VAILOKAITIS JONAS (1886-1944) – ekonomista, lietuvių visuomenės veikėjas, 1918 vasario 16 d. nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo akto signataras, 1920 m. - Steigiamojo Seimo atstovas.

JUOZAS VAILOKAITIS (1880-1955) kunigas, visuomenės veikėjas,1920-1922m. Steigiamojo Seimo atstovas, 1922-1923 m. - Pirmojo Seimo, 1923-1926 m. - Antrojo Seimo atstovas.

Tai Lietuvos Didžiavyriai, kūrę ekonominį savarankiškumą Nepriklausomos Lietuvos gyvavimo pagrindą- ūkį ,bankinę sistemą ,orientuotą į žemės ūkio, pramonės vystymą, švietimo sistemą, monitarinę politiką.

Broliai Vailokaičiai 1919 m. įsteigė Lietuvos „Ūkio banką“, kuris teikė kreditus, kuriant lietuviškas pramonės įmones, rūpinosi padėti kaimui pakilti iš karo griuvėsių. Sukuriama Lietuvos ūkininkų Sąjunga organizuoti žemės ūkio gamybą, perdirbimą ir pardavimą, aprūpinimą padargais, trąšomis, paskolomis 1922-1926m. buvo įkurti 192 jos skyriai. Pavyko sužadinti kaimo žmonių aktyvumą, įtraukti juos į kooperacinę ir visuomeninę veiklą.

Lietuviškos ūkinės veiklos finansinis centras buvo Vailokaičių Ūkio bankas Jie gebėjo matyti ekonomikos perspektyvas, nevengė rizikos. Jie pirmieji susirūpino šaldytuvų įranga, skerdyklų statyba ,žemės ūkio gaminių eksportu, cukrinių runkelių auginimu. Buvo įsteigtos ar nupirktos akcinės bendrovės„Palemonas“, “Maistas“, “Medis“, “Linas“, „Venta“, “Spėka“, “Eksimpotas“, “Urmas“, plytinės Panevėžyje, Garliavoje, Kuršėnuose

15% pelno Vailokaičiai skyrė labdarai: rėmė aukštųjų mokyklų studentus, socialines, švietimo draugijas .Padovanojo Kaune ,Aleksote 16ha sklypą Vytauto Didžiojo universiteto Fizikos ir Chemijos rūmams statyti. Svariai parėmė Klaipėdos krašto vadavimo sukilimą (-225 tūkst. Lt ir keliais vagonais maisto.)

1940m. sovietams okupavus Lietuvą Jonas Vailokaitis su šeima pasitraukė į Vokietiją. Kurį laiką gyveno Berlyne, buvo vienas iš Lietuvos Aktyvistų Fronto (LAF) kūrėjų, stengėsi padėti pabėgėliams iš Lietuvos. Šeima-žmona ir 3 dukros - persikėlė į JAV, jis - į Blankenburgą, esantį Harco kalnų papėdėje. Norėjo būti arčiau Tėvynės ir tikėjosi į ją sugrįžti. Tėvynės ilgesys, mažos galimybės veikti pačiame jėgų žydėjime pakirto Joną Vailikaitį. Jis mirė 58 m. amžiaus, 1944m gruodžio 16 d. ir buvo palaidotas Blankenburgo kapinėse.

Juozas Vailokaitis sovietams okupavus Lietuvą liko Tėvynėje ir 1941 m. birželio 14 d. buvo ištremtas į Rusijos Altajaus kraštą, kur praėjo visus mūsų tautai skirtus išbandymus. Grįžo į Lietuvą 1953m., paskirtas klebonauti į nuošalią Paštuvos (Kauno r.) Šv Barboros bažnytėlę. Mirė Juozas Vailokaitis 1955 m. rugpiūčio 2d. Palaidotas Paštuvos kapinaitėse.

Jonas Vailokaitis 2007 m. buvo perlaidotas į brolio kapą. Sugrįžo į Lietuvą.

Jonas ir Juozas Vailokaičiai gimė Šakių apskr., intautų valsč. Pikžirnių kaime, daugiavaikėje (5 broliai ir 3 seserys) Motiejaus ir Petronėlės - turtingų ūkininkų šeimoje. Juozas, baigęs Seinų kunigų seminariją studijavo ir baigė Peterburgo dvasinę akademiją 1905 m. teologijos magistro laipsniu ir tais pačiais metais įšventintas į kunigus, rėmė brolio Jono mokslą, kuris savarankiškai pasirengęs ir išlaikęs gimnazijos kursą įstojo į Peterburgo Prekybos ir pramonės institutą. Baigė ,įgavęs ekonomisto profesiją 1908 m. Būtų natūralu, jei šiuolaikinėje Lietuvoje būtų nagrinėjamas brolių Vailokaičių įnašas kuriant Lietuvą, o jiems pagerbti atsirastų Jų Vardo prizas geriausiam metų bankininkui, novatoriškiausiam pramonininkui, kad Juos pagerbtų Jų Tėviškėje...

Parengė Laura Janušauskienė 2012.02.16
Leono Milčiaus nuotraukos