2010-08-26,
"Pakaunės kraštas",
Raudondvario dvaras atgyja: kokios naudos iš to turėsime?

Pastaruoju metu kilo nemažai diskusijų dėl Raudondvario dvaro atnauji­nimo. Atrodo, reikėtų tik džiaugtis Kauno rajono savivaldybės iniciatyva pritaikyti kultūros paveldo objektą visuomenės reikmėms. Tačiau į žmogaus gerove orientuotas projektas susilaukė kritikos. Žinoma, šiandien tai nieko nestebina. Lietuvoje tapo įprasta, kad nesugebantys kurti dažniau­siai puola kritikuoti ir griauti, taip norėdami atkreipti į save dėmesį. Pirmiausia tokie objektai statomi ne vien tam, kad būtų pelningi. Pridėtinė vertė šiuo atveju yra sąlyginis dalykas ir dažnai matuojama ne tik pinigais.

Toks objektas kaip Raudondvario dvaras vertingiausias dėl jo kuriamos kultūrinės naudos, kuri vėliau tarnaus ir kaip svarbi tolesnės regiono plėtros prielaida. Šis privalumas ypač akivaiz­dus Bilbao (Ispanija) S.R.Gug-genheimo muziejaus atveju.

Iki tol merdėjęs regionas atgijo, kai 2002 metais čia buvo pastatytas vienas išskirtinis muziejus.

Žinoma, Raudondvario dva­ras šiandien dar nėra pajėgus kurti tokio dydžio vertę. Tačiau tinkamai valdomas jis padėtų sukurti naujų darbo vietų ne tik Raudondvario, bet ir aplinkinių vietovių gyventojams.

Darbo atsirastų įmonėse, kurios aptarnaus dvarą: turizmo, renginių organizavimo firmose, reklamos agentūrose, taip pat įmonėse, kurios gautų naudos dėl padidėjusio lankytojų skaičiaus - viešbučiuose, muziejuose, parduotuvėse, amatininkų dirbtuvėse.

Antai Norviliškių (Šalčininkų r.) pilis jau keletą metų rengia muzikos ir meno festivalius „Be2gether", sutraukiančius daugiau nei dešimt tūkstančių žiūrovų.

Kretingos muziejaus rengiamų koncertų metu į miestą atvyksta 3-5 tūkstančiai lankytojų.

Verta paminėti ir Kaune jau keturiolika metų vykstantį Pažaislio muzikos festivalį, kurio auditorija yra itin įspūdinga. Žinoma, tokius festivalius sugeba surengti tik įžvalgios asmenybės, bendruomenių lyderiai. Žmonės jų dėka mėgaujasi pramogomis, gali pasidžiaugti sutvarkyta aplinka, didėja vietovės patrauklumas, netiesiogiai - ir nekilnojamojo turto vertė.

Į Burbiškio dvarą šiek tiek daugiau nei 9 mln. litų investavusi Radviliškio rajono savivaldybė tikisi, kad lankytojų skaičius išaugs nuo 60 iki 120 tūkst. per metus.

Verta pastebėti, kad Burbiškio dvaras yra ne tokioje patrauklioje vietoje kaip Raudondvario dvaras, tačiau jį spėjo pamėgti turistai, jaunavedžiai.

Didesniais lankytojų srautais gali pasigirti Trakai (iki pusės milijono lankytojų per metus). Trakų pilyje organizuojamo Šokių muzikos festivalio “Pure Future” bilietų kainos siekia iki 500 litų, tačiau jos negąsdina lankytojų.

Šie pavyzdžiai rodo, kad tinkamai išnaudotas kultūros objektas gali tapti puikiu traukos centru ir kartu skatinti ekonominius procesus.

Svarbiausia - kad tas kultūros objektas būtų tinkamai pritaikytas ir kuo atviresnis visuomenei.

Raudondvario dvaras turi visas galimybes tapti viso regiono traukos centru, nes Kauno rajono savivaldybė su meru V. Makūnu priešakyje jau ėmėsi darbų

Sigitas Vaitkevičius,
KTU docentas,
vadybos ir administravimo mokslų daktaras