Raudondvaris – gražus vidurio Lietuvos miestelis, garsėjantis turtingu architektūriniu ansambliu, apsuptas gamtos bei nestingantis įvairių kultūrinių renginių. Svetainės svečius kviečiame iš arčiau susipažinti su mūsų miesteliu.

Kur yra Raudondvaris? Iš viso Lietuvoje galima suskaičiuoti net 7 Raudondvarius. Mūsiškis – didžiausias šalyje (kartais dar vadinamas didžiausiu Lietuvos kaimu), įsikūręs šalia dviejų upių – Nemuno ir Nevėžio, vos keli kilometrai į vakarus nuo Kauno miesto.

Raudondvario herbas ir vėliava:

Duomenys apie Raudondvarį. Raudondvario plotas – apie 3 km². Miestelyje gyvena virš 5000 gyventojų. Raudondvaryje veikia LŽŪU žemės ūkio ir inžinerijos institutas (įkurtas 1956 m., apie 100 darbuotojų, užsiima moksline ir gamybine veikla), gimnazija (virš 500 mokinių ir 50 mokytojų), Anelės ir Augustino Kriauzų mokykla-darželis, vaikų darželiai „Riešutėlis“ ir „Saulutė“, yra kultūros centras (pastatytas 1970 m., yra 320 vietų salė, teatrinė scena, kino įranga), biblioteka, ambulatorija, paštas.

Raudondvario istorija. Raudondvaris – viena seniausių Kauno rajono gyvenviečių. Nuo XIV a. jis tapo svarbių istorinių įvykių vieta. Pasak istorinių šaltinių, ties Nemuno ir Nevėžio santaka stovėjo Vyrgalės pilis, kur nuolat vyko lietuvių kovos su kryžiuočiais. Raudondvario pavadinimo atsiradimas sietinas su raudonų plytų dvaru, kuris pastatytas  XVI a. pab. Žinoma, kad XVI a. pab. – XVII a. pr. šią vietovę vadino Naujuoju Aukštadvariu, o iki XVII a. vid. – Aukštuoju Raudondvariu.

Raudondvario dvarą įkūrė Kauno vėliavininkas Vaitiekus Dziavaltauskas. Nuo XIX a. jį valdė grafai Tiškevičiai. Tiškevičių valdymo laikotarpiu Raudondvario dvaras garsėjo kaip kultūros, meno centras. Jie restauravo rūmus, pastatė oranžeriją, sutvarkė arklides, įkūrė parką. Veikė dvaro orkestras, kurį laiką ir teatras, sukaupta daugiau kaip 20 tūkst. egzempliorių knygų biblioteka.

Tarpukario metais dvaro rūmai tapo moterų globos komiteto vaikų namais, o antrojo pasaulinio karo metais besitraukdama vokiečių kariuomenė rūmus sunaikino. Atstatymo darbai baigėsi tik 1973 m.

Išsamią Raudondvario miestelio istoriją galite rasti Ramūno Blažaičio parengtoje medžiagoje.

Raudondvario architektūrinis ansamblis. Raudondvaris iš kitų miestelių išsiskiria garbingu architektūriniu palikimu. Raudondvario dvaras ir parkas mena jau keturių amžių istoriją. Tai puiki vieta ne tik pajusti senovės dvasią, tačiau ir pailsėti ramioje gamtos aplinkoje. Pilyje veikia J. Naujalio memorialinis muziejus (šiuo metu laikinai išsikėlęs), kuriame savo akimis galite susipažinti su Raudondvario praeitį menančiais eksponatais bei Lietuvos muzikos patriarchu Juozu Naujaliu, gyvenusiu Raudondvaryje.

Tačiau ne tik pilis ir parkas verti Jūsų dėmesio. Jei jau būsite Raudondvaryje, nepraeikite pro garsaus italų architekto Lauryno Cezario Anikinio (Anichini) projektuotą bažnyčią bei II pasaulinio karo metu sugriauto Vinco Stašelio tilto griuvėsius.

Daugiau pilies ir parko bei kitų architektūros paminklų nuotraukų galite rasti mūsų svetainės galerijoje.

Renginiai Raudondvaryje. Miestelio bendruomenė nesnaudžia. Kasmet Kultūros centras, J. Naujalio muziejus bei kitos organizacijos suorganizuoja aibę įvairių koncertų, minėjimų, švenčių. Nemažai iš jų tampa kasmetiniai. Vienas iš tokių renginių – jau du metus vykęs menų festivalis „Pilies akordai“. Ypač aktyviai reiškiasi raudondvariečių jau spėti pamėgti dainuojamosios poezijos atlikėjai – bardai.

Juokauta, kad meno kolektyvų tiek daug, jog vieno renginio metu jiems visiems pasirodyti net neužtenka laiko!

Turizmas Raudondvaryje. Taigi Raudondvaris ir jo apylinkės – puiki vieta kad ir vienos dienos aktyviam poilsiui. Kviečiame atvykti ir įdomiai praleisti laiką mūsų miestelyje! Daugiau informacijos apie turizmą Raudondvaryje rasite turizmo skyrelyje.